Grafikė Gražvyda Andrijauskaitė: „Parodos atidarymas – meno šventė ir menininkui, ir lankytojams“
Balandžio 4 dieną gausus būrys meno mylėtojų susirinko Šančiuose esančiame salone „Mano sofa“ į grafikės Gražvydos Andrijauskaitės ir skulptoriaus Donato Dovidavičiaus parodos atidarymą. Donatas teigė, kad šios parodos tikslas – maloniai pasibūti, susitikti, susipažinti ir pajausti meninę dvasią. Jo skulptūrinė kompozicija pavadinta „Nemelavo“, ją autorius apibūdino kaip iš pirmo žvilgsnio nuteikiančią žaismingai, bet kartu kviečiančią „nerti gilyn“. Anot skulptoriaus, kūrinyje galima įžvelgti daug (auto)ironijos ir visų mūsų gyvenimo. Grafikė G. Andrijauskaitė pristatė savo darbų parodą „Iš arti“. Lankytojai galėjo ne tik pasigrožėti eksponuojamais grafikos darbais, bet ir iš pirmų lūpų sužinoti apie kūrinių atsiradimo kelią ir apskritai susipažinti, kas yra grafika. Parodos erdvė, kaip teigė menininkė, jai taip pat labai svarbi, nes ji pati jau 17-a metų gyvena Šančiuose, daug kūrybos motyvų atsiradę būtent iš šios vietos. Žymusis grafikės darbas „Jis ir ji“, puošiantis Juozapavičiaus pr. 62-ojo pastato sieną – taip pat Šančiuose. Gražvyda ne tik grafikė, – 2022 metais ji išrinkta Metų mokytoja Kaune. Apie mokytojavimą, tai, ką reiškia menininkui atidaryti parodą, kūrybos technikas, menininkės kelią, kūrybines svajones plačiau pasikalbėjome kartu su parodos autore G. Andrijauskaite.
Gabija Barišauskaitė
4/14/2024
Jūsų nauja grafikos darbų paroda vadinasi „Iš arti“, atidaryme lankytojai galėjo ne tik iš arti pamatyti jūsų darbus, bet ir sužinoti, kaip jie „gimsta“. Ne kartą minėjote, jog menininkas daugiausia laiko praleidžia studijoje ir vienas. Ką jums reiškia atidaryti parodą, kokie jausmai kyla?
Parodos atidarymo renginio tikslas buvo ne tik parodyti sukurtus darbus, bet ir papasakoti, kaip atsiranda kūriniai: nuo grafikos miniatiūros iki didelio formato piešinio ant pastato sienos. Parodos lankytojams norėjau atskleisti gana ilgą ir lėtą grafikos darbų atsiradimo kelią: kūrinio idėjas, temas, motyvų paieškas, grafikos technikų pasirinkimo galimybes (yra nemažai grafikos technikų, apie kurias taip pat pasakojau atidarymo metu) bei grafikos spausdinimo proceso subtilybes.
Pristatydama savo didžiuosius piešinius ant Kauno pastatų sienų (piešinys „Jis ir Ji“ bei „Šančių laikai“), akcentavau, jog darbo specifika visai kitokia, čia reikalingas komandinis darbas, jau neužsidarius studijoje, prisitaikant prie gamtos sąlygų (lyjant lietui ant pastatų sienų piešti neišeina, o piešinio perkėlimas ant sienos turi vykti naktį, sutemus, kad vaizdas per projektorių būtų kuo ryškesnis).
Visgi, kad ir kokia bebūtų pasirinkta atlikimo technika, pirmiausia kūryba atsiranda menininko galvoje. Norėjau atskleisti, koks gali būti įvairus kūrybinis kelias, kad lankytojai sužinotų apie pačią grafiką, kokia įvairi ji gali būti ir kaip atskirti vieną techniką nuo kitos, kaip teisingai pasirašyti po grafikos kūriniu (nurodant atspaudo tiražą, atlikimo techniką, sukūrimo metus, autorių ir kt.). Ne visi parodos lankytojai buvo susipažinę su tokia informacija, tad, tikiuosi, susitikimas buvo naudingas.
Po parodos pristatymo jaučiuosi šventiškai, nes parodos atidarymas – meno šventė ir menininkui, ir lankytojams.
Grafikė Gražvyda Andrijauskaitė parodos atidaryme. / Gintarės Navakauskaitės nuotrauka.
Parodos atidaryme pristatydama grafikos darbų technikas minėjote, kad savo darbuose naudojate oforto techniką. Kodėl pasirinkote būtent šią techniką?
Su oforto technika susipažinau mokydamasi Kauno dailės gimnazijoje per grafikos pamokas. Ją toliau taikiau studijuodama Vilniaus dailės akademijoje. Būtent ši technika leidžia atskleisti pačias mažiausias detales, nes piešinys piešiamas plona smailia adata. Pats parodos pavadinimas „Iš arti“ sufleruoja sustoti, nepralėkti, pritraukti žvilgsnį prie kūrinio ir pamatyti pačias smulkiausias detales, kurias iš pirmo žvilgsnio sunku pastebėti. Tuo tikslu kai kuriuos savo nedidelio formato darbus pasirinkau išdidinti šiuolaikinėmis spaudos technologijomis, tarsi juos pritraukti, kad jie būtų pamatyti iš arti.
Jau daug metų kuriate grafikos darbus, kurie puošia ne tik jūsų meno gerbėjų namus, bet ir Kauno gatves. Kada supratote, jog menai yra jūsų kelias, kokia buvo jūsų, kaip menininkės, kelio pradžia? Visada sulaukėte palaikymo iš artimos aplinkos?
Polinkis į dailę buvo nuo pat mažumės. Pradinėse klasėse mokiausi Kauno Aušros gimnazijoje, dailės klasėje, po to įstojau į Kauno dailės gimnaziją, toliau sekė Vilniaus dailės akademija, įstojau į grafikos specialybę, kur įgijau menų magistro laipsnį, estampo specializaciją. Pabaigusi grafikos studijas Vilniaus dailės akademijoje, po trumpos pertraukos studijas tęsiau toje pačioje Vilniaus dailės akademijoje, įgijau pedagogo kvalifikaciją ir iki šiol dirbu dailės mokytoja.
Palaikymas iš šeimos buvo visada, galbūt iškart buvo matoma, kad domiuosi tik daile, o visi kiti mokomieji dalykai mokykloje ne taip domino. Besimokydama dailės dalykų turėjau įdėti labai daug pastangų ir darbo, prieš stodama į Vilniaus dailės akademiją papildomai lankiau keletą dailės dalykų.
Kauno šv. Roko mokykloje dirbate dailės mokytoja ir 2022-aisiais gavote Kauno Metų mokytojos apdovanojimą. Kaip kilo mintis išbandyti save mokytojos amplua? Kokių pamokų, gal net įkvėpimo naujiems meno kūriniams suteikia mokiniai?
Dirbu Kauno šv. Roko mokykloje ir Kauno Antano Martinaičio dailės mokykloje. Mano seneliai buvo mokytojai, tėvai mokytojai (tėtis buvo keramikas, tačiau taip pat mokytojavo), tad tapti šios profesijos atstove turbūt buvo užkoduota. Jau dešimt metų dirbu su įvairaus amžiaus mokiniais – nuo pradinukų iki paauglių ir suaugusiųjų.
Gražvyda Andrijauskaitė prie savo kūrinio „Jis ir Ji“ Juozapavičiaus pr. 62. / G. Andrijauskaitės nuotrauka.
Darbas su mokiniais suteikia galimybę neužsidaryti studijoje vienumoje, nes mokykloje esu nuolatiniame veiksme ir tempe. Svarbu derinti šias dvi veiklas. Savaitės eigoje turiu savo kūrybines dienas, kada neinu į mokyklą, tuomet dažniausiai visą savo laiką skiriu kūrybai. Abi mano veiklos: tiek mokytojavimas, tiek kūryba viena kitą papildo, jos abi yra svarbios. Būnant mokytoja patinka stebėti, kaip vaikams gimsta kūrybinės idėjos ir kaip skirtingai mokiniai jas išpildo.
Parodoje buvote užsiminusi apie knygų iliustravimą. Kokias knygas jums teko iliustruoti? Galbūt turite knygą, kurią norėtumėte iliustruoti?
2016 metais buvo išleista knyga „Karališkojo tigro kailio apsiaustas“. Tai kinų liaudies pasaka, kuriai sukūriau visas iliustracijas. Tai buvo įdomus kūrybinis projektas, nes knyga yra dvikalbė, tekstas pateikiamas kinų ir lietuvių kalbomis.
Esu sukūrusi iliustracijas vaikiškai knygai. Ieškau, kas sukurtų jai tekstą. Tikiuosi, kad tai išaugs į gražų projektą. Sukurti piešiniai pasakoja apie mažą berniuką ir jo kelionę, kuri jam padeda suprasti pasaulį ir jį supančius žmones.
Parodos atidaryme minėjote, kad neturite mėgstamiausio darbo. Galbūt tuomet turite svajonę ar dar iki šiol neįgyvendintą planą, kuriuo galėtumėte pasidalinti?
Kasdienėse situacijose tenka nuolat skubėti, darbus atlikti greitai, tad svajonė – atrasti laiko lėtai kūrybai ir toliau įgyvendinti įdomius kūrybinius projektus tiek individualius, tiek dirbant bendradarbiaujant.
Beje, vis dar galite suspėti aplankyti parodą ir įsigyti kūrinių. Salone „Mano sofa“ (Drobės g. 62, Kaunas) paroda veiks iki balandžio 30 d.
Parodos atidarymo akimirkos. / G. Navakauskaitės nuotraukos.