Medžioklės meno ypatumai

Graikų mitologijoje dažnai sutinkamos moterys – amazonės. Tai karingų moterų gentis, kurios atstovės dukteris mokydavo karo meno, o sūnus – nužudydavo arba atiduodavo auginti kitiems (kiek drastiškas sprendimas, ar ne?). Sąvoka amazonė šiuolaikinėje kalboje dažniau gretinama su stiprios, savarankiškos moters portretu, tačiau noriu priminti, kad amazonės buvo medžiotojos. Romėnų mitologijoje sutinkama deivė Diana, kuri taip pat apibūdinama kaip tvirta, laisva, medžioklės meną įvaldžiusi moteris. Jos garbei buvo statomos šventyklos, kuriose užuovėją rasdavo net vergai. Lietuviškoje pagonių mitologijoje sutinkamas atitikmuo – deivė Medeina, plačiau žinoma kaip miško globėja. Nuo šios deivės vardo, manoma, net kilo seniau vartotas žodis „medėjas“, įvardijantis medžiotoją. Visgi, reikėtų nepamiršti fakto, kad Medėja neglobojo medžiotojų, ji jiems trukdė žudyti. Dabar tipiniai medžioklės meno žinovai ir atstovai (visuomenės akimis) yra vyrai. TAČIAU jiems geriau įvardyti tiktų ne žodis „medžiotojas“, o „brakonierius“, kadangi jie dažnai medžioja neleidžiamas rūšis (neatsižvelgia į savo aukų amžių, emocinę sveikatą), viršija medžioklės limitą (šis veiksnys yra svarbiausias, nes jų nusistatytas limitas paraleliai kyla su jų amžiumi, dažnai 50-metis pamiršta namuose jau turintis savo gyvenimo trofėjų ir grįžta į medžioklės plotus). Šiandien noriu tau priminti šio meno ištakas, remdamasi ne tik savo prigimtiniu polinkiu medžioti, bet ir paprasčiausia paaugliška patirtimi. Ir pamiršk visus „per žiauru“, „tai vyriška veikla“. Mieloji likimo drauge, ginklai skirti gintis, o ne pulti (mums tai sufleruoja net žodžio šaknis), tad metas juos naudoti pagal paskirtį. Prižadu, nusivilti neteks.

Pirmasis žingsnis yra labai paprastas – susirask auką. Šis padaras gali pasimaišyti kelyje visai atsitiktinai (arba tik jis taip galvos): darbe, universitete ar kitoje dažnai tavo lankomoje vietoje, – apsibrėžk savo medžioklės plotą ir jame lankykis dažnai. Ši sąlyga yra labai svarbi, jūs turite matytis bent kelis kartus per savaitę, kuo daugiau, tuo geriau. Šio etapo svarbiausias momentas – akių kontaktas, tačiau mąstyk galva (juk kažkuriam reikia) ir nespoksok į auką pastoviai, nes tai gali jį atbaidyti. Psichologiškai aukai būdinga pirmiausia stebėti tavo kūną, kuomet jo žvilgsnis galų gale pasieks tavo akis, suprasi, kad jis prarijo mestą kabliuką. Kai savo periferiniame lauke pastebėsi jį žvilgčiojant vis dažniau, pereik prie kito punkto.

Kai grobis jau kiš galvą į tavo paspęstus spąstus, laikas veikti. Šiame amžiuje yra visiškai normalu užmegzti pokalbį su nepažįstamuoju, todėl pasinaudok šia spraga. Nedaryk to akivaizdžiai, sulauk aukščiausiojo palaiminimo ar tinkamos mėnulio fazės, kitaip sakant, tinkamo momento, kuomet žvėris yra labiausiai paveikiamas. Šiam žingsniui puikiai tinka situacijos, kuriose jis nenugirsta kito žmogaus sakomų žodžių, yra girtas arba (jei esate artimame rate) susipykęs su draugais. Niekada nesiartink prie aukos, kai jis sukiojasi savo bandoje, nes tuo momentu jis yra savo bandos vado valdžioje. Prisimink, nenori sutrukdyti savidestrukcinio mechanizmo. Užmezgus kontaktą ir pradėjus pokalbius, duok pasireikšti prigimtiniam žvėrelių norui kalbėti ir aiškinti tau puikiai žinomus dalykus (ši situacija yra tokia dažna, kad net turi atskirą sąvoką – mansplaining). Būk kantri, mieloji, mokslo šaknys karčios, o vaisiai saldūs, teks dar truputį patykoti.

Žengiant trečiąjį žingsnį tavyje prabus moteriška intuicija, kurią sustiprins pastabumas detalėms. Sulauk momento, kai jis nebegalės būti be tavęs – pasakos jautrią informaciją, kurs planus, laužys galvą, kaip paimti tavo ranką ar sukurti kitą fizinį kontaktą. Nuo šio momento belieka linksmintis. Dabar yra laikas leisti jam suprasti, su kuo turi reikalų. Ilgai kartu užsiimkite jį dominančia veikla, leisk laiką kartu, o po to išsakyk viską, ką jis yra padaręs neteisingai: kalbėk apie jo santykius su tėvais, jo mašiną ir jo draugą, kuris turi geresnę arba (labai kritiniu atveju) sulygink jį su savo buvusiu, jei jautiesi labai tvirtai – atlik tai prie jo gentainių. Po truputį atsiribok, rinkis jam nepatogius planus ar sprendimus, kurie apkartins jo kasdieninį gyvenimą. Jei jis su tavimi toliau bendrauja, tęsk plano vykdymą – kelio atgal jau nebėra.

Sulauk šanso, kuomet jis VĖL susimaus ir tuomet apturėk lemiamą pokalbį, vadinamąjį „mums reikia pasišnekėti“. Viską išsakyk nereikšdama per daug emocijų, bet veido mimikomis rodyk, kad jautiesi nejaukiai, esi nuliūdusi ir sužlugdyta, būtinai pasiūlyk likti draugais arba ištark lemtingus „mums tiesiog neišėjo, tai ne tu, tai aš“. Duok aukai laiko šiek tiek atsigauti.

Toliau tavo teisė rinktis ir susidėlioti skyrybos ženklus – pakarti negalima paleisti. Jei nori atpildo už ankstesnes kančias, kurias sukėlė visa žvėries padermė ar iš esmės trofėjus neatitinka tavo standartų, veiksmų planas būtų toks: rodykis medžioklės plotuose, būk pasitempusi, bet numesk keletą žvilgsnių į aukos pusę, net užmegzk keletą pokalbių, kuriuose paminėsi, kad tau puikiai sekasi. Norėdama galutinai perverti jam širdį – pradėk artimai ir romantiškai bendrauti su jo draugu. Jei prabudo motiniškas instinktas, o savo promamių (protėviai čia paprasčiausiai niekuo dėti) šauksmas galvoje pritilo – tu norėsi jį pasilikti (greičiausiai kaip naminį gyvūnėlį). Tikriausiai nenustebinsiu, bet šios situacijos planas paprasčiausias – duok vyrui laiko. Priklausomai nuo jo likusios savigarbos, jis tau turėtų paskambinti ar parašyti praėjus maždaug mėnesiui ar dviem (dažniausiai girtas, bet tokiu atveju gali sulaukti skambučio ir po kelių dienų). Jei procesas tau atrodo per ilgas, tiesiog pasirodyk vietose, kuriose jūs dažnai susitikdavote santykių pradžioje.

Suprantu, kad šios medžioklės planą perskaitęs vyras suskubtų tvirtinti, kad šis tekstas sukurptas barakudos ar feministės (smarkiausi šiuolaikinio vyro įžeidimai moteriai), kuri yra įskaudinta, nepatyrusi meilės ar lesbietė (persiprašau, šis įžeidimas jau yra vyro įžeidimų apogėjus), o tikra moteris yra namų židinį kurianti deivė, mūsų visuomenėje saugoma ir garbinama kaip niekas kitas. Ir aš juos iš dalies suprantu, bet čia išryškėja socialinė problema, kurią taip stengėsi parodyti ir režisierė Greta Gerwig filme „Barbė“, – vyrams galioja kitokios taisyklės, visuomenė jų nusižengimus priima kaip savaime suprantamą ir jų prigimties diktuojamą elgesį. Jų nesibaigiančios nuodėmės (emocinės brandos stoka, neištikimybė, manipuliavimas) yra pateisinamos paprasčiausiu pasakymu „juk jis vyras“. Dažna moteris dar paauglystėje yra priversta suprasti ir prisitaikyti prie skirtingų vyrams taikomų standartų, žiūrėti į gyvenimą ne tik savo, bet ir jo akimis. Ir šiame žaidime moteris turi tik vieną išeitį – suprasdama vyrų pasaulio taisykles, jas patyliukais apeiti. Akcentuoju žodį „patyliukais“, kadangi nesilaikydama šio kriterijaus tu tampi kvaila, viso pasaulio nekenčiančia, apgailėtina moterimi. Tad, vyrai, kad šį tekstą suprastumėte, turėtumėte atsisakyti visų visuomenės taikomų lengvatų, išlipti iš vyrų pasaulio ir žengti į moteriškąjį, o to atlikti jūs paprasčiausiai nepajėgus.

Noriu priminti, kad ši instrukcija yra universali ir tokia pat veiksminga visokio plauko faunose, nepriklausomai nuo padaro kilmės. Jo atsakas ir žingsnių įvykdymo tempas gali varijuoti, tačiau jums reikia tik trupučio kantrybės. Linkiu sėkmės ir netikėtų medžioklės trofėjų. Tegyvuoja amazonės!