(Ne)vaikiškos istorijos
Mokyklinėje istorijoje susipynę pasakojimai uždengia kelias plotmes. Nuo civilizacijų tolygiai keliaujama per valstybių, įvykių, bendruomenių ir galiausiai prie konkretaus žmogaus istorijų. Dalis jų tampa kontekstinėmis, kai kitos – paliečia ir netgi labai asmeniškai. Lietuvoje, pagal istoriką Timothy Snyderį patenkančioje į „Kruvinų žemių“* lauką, itin gyvos išlieka tremčių į Sibirą, Holokausto, taip pat partizaninio karo, o ir apskritai – tragiškos nepriklausomos valstybės sunaikinimo temos. Gyva šių XX amžiaus tragedijų atmintis laikosi ant besitraukiančios kartos pečių, dažniausiai – šių dienų moksleivių prosenelių, kurie vis dar gali kažką jiems papasakoti. Žinoma, jei tik pirmieji mokės klausti ir klausyti. Jaunosios kartos ugdymu besirūpinančiųjų akiratyje galėjo atsidurti ir pastaruoju metu gana nemenko susidomėjimo sulaukę kai kurie istorine tematika grindžiami leidiniai vaikams ir jaunuoliams. Keletą jų atverskime kartu.
Kostas Malakauskas
2/12/2024
„Mergaitė su šautuvu“
Viena naujausių, 2023 metais Lietuvoje pasirodžiusių knygų vaikams yra skirta partizaniniam karui. Tai autorių Mariaus Marcinkevičiaus ir Linos Itagaki knyga „Mergaitė su šautuvu“ (leidykla „Misteris Pinkmanas“). Patraukliais iliustruotojos L. Itagaki piešiniais praturtinta knyga nekelia abejonių, kad gali sulaukti jaunųjų skaitytojų įsitraukimo. Tuo labiau, kad leidinys parašytas komikso principu, taigi, viską įvertinus atrodo kaip sėkmingas darbas, atliepiantis šio teksto pradžioje iškeltą problemą.
Į turinio analizę leistis visai nesinori, tačiau keletą pastebėjimų išsakysiu. Knygos pavadinimas, kuris pradžioje atrodo kaip švelni autorių provokacija, vėliau, pasirodo, puikiai atskleidžia visą siužeto liniją. Taigi, vos perskaičius pavadinimą atsiradusi nuostaba nedingo ir vėliau. Pasirodo, kad pagrindinė knygos herojė ne tik kaip suaugęs žmogus gali naudotis šautuvu, bet apskritai savo žiniomis ir įgūdžiais pranoksta pačius partizanus.
Tikriausiai gana pagrįstai gali kilti klausimas, ar autorių noras įsiteikti jauniesiems skaitytojams šiek tiek neiškreipia bendro supratimo apie partizanų pajėgumą kovoti už prarastą nepriklausomybę. Kita vertus, partizaninio gyvenimo realybė knygoje atspindima, o ir pats kūrinys neabejotinai gali tapti gera pradžia siekiant supažindinti jaunesniuosius skaitytojus su šia tema.
Portalo Knygos.lt archyvas.
„Sibiro haiku“
„Sibiro haiku“ (2017, leidykla „Aukso žuvys“) – tai dar viena knyga jauniesiems skaitytojams, į kurią taip pat galima atkreipti dėmesį. Rašytojos Jurgos Vilės ir jau aptartos knygos iliustruotojos L. Itagaki bendras kūrinys pasirodė 2017 metais. Dar kartą galima išskirti puikias kūrėjos L. Itagaki iliustracijas, kurios išties leidžia įtraukiai pateikti dar vieną skaudžią temą – tremtis į Sibirą.
Šiai knygai verta skirti daugiau liaupsių, nes, priešingai nei kūrinyje „Mergaitė su šautuvu“, šioje nesijaučia temos supaprastinimo dėl akivaizdžiai jaunos auditorijos. Autorės renkasi kitą kelią – ne supaprastinti, o demonstruoti pasakojimą vaiko akimis. Akimis, kuriose fantazijos pinasi su realybe, kažkas tampa vaikišku žaidimu ar nuotykiu, tačiau prie daug ko tenka prisitaikyti, nes ne tik vaikai, bet ir suaugusieji tampa situacijos įkaitais. Knygoje vaikiškas idealizmas suaugęs su nežinomybe ir baimėmis, o tai taip stipriai priešinga istorijai apie mergaitę partizanę...
Natūraliai toks kūrėjų pasirinktas kelias primena genialų 1997 metų italų režisieriaus Roberto Benigni filmą „Gyvenimas yra gražus“, kuriame tragedija, tik šįkart Holokaustas, taip pat sukasi aplink mažą vaiką. Tiek filme, tiek šioje knygoje kūrėjai sudaro lengvumo įspūdį, kuris tampa geriausia priemone atskleisti visą su kontekstu susijusį brutalumą.
Paradoksalu, tačiau toks pasirinkimas ugdo bendražmogišką jautrumą kur kas geriau, nei tiesiai vaizduojamas žiaurumas ir tiesioginis to rezultatas. Diletantiškai įžengiant į psichologų tvirtovę galima teigti, kad žmogaus psichika, apsisaugodama nuo neatstatomos žalos, ima blokuoti suvokimą apie matomus žiaurumus ir tam tikra prasme nujautrina. „Sibiro haiku“ išlaiko tą skaudų subtilumą, tad tai – knyga, kurią tikrai verta siūlyti vaikams.
Portalo Knygos.lt archyvas.
„Tarp pilkų debesų“
Pasaulinį pripažinimą pelnęs Rūtos Šepetys kūrinys „Tarp pilkų debesų“ (leidykla Alma littera) 2021 metais pasirodė ir kaip grafinis romanas. Tiesa, šis, nors taip pat, kaip ir pirmosios trumpai pristatytos knygos, primena komiksą, visgi yra skirtas vyresniesiems – skaitytojams nuo 14 metų. Leidinyje gausu kokybiškų iliustracijų, o siužetas nenuobodus. Tikriausiai net neverta bandyti įrodinėti šio leidinio vertės, nes tai jau padarė plačiosios kritikų ir skaitytojų auditorijos. Šio teksto rėmuose tik galima pasakyti, kad grafiniame romane „Tarp pilkų debesų“ netrūksta dramos, beviltiškumo ir skausmo – ryškiausių Sibiro tremtį patyrusiųjų išgyvenimų. Knyga, išleista tokia forma, gali padėti pritraukti skaitytoją ir prie kitų tekstų šia tema.
„Akimirka apsispręsti“
Galiausiai norisi skirti dėmesio ir kiek kitokiam leidiniui. Visų pirma, temos prasme, nes ši 2023 metais pasirodžiusi istoriko Zigmo Vitkaus knyga „Akimirka apsipręsti“ (leidykla Alma littera) yra skirta Holokausto tragedijai. Antra, priešingai nei aptartos knygos, šiosios autorius savo knygoje tiesiogiai kreipiasi į jaunąjį skaitytoją bandydamas šį įstatyti į 24-ių knygos herojų vietą. Herojų, kurie rizikuodami savo gyvybe gelbėjo žydus.
Knygoje autorius kelia klausimą: o kaip pasielgtum Tu? Kaip pasielgtum, jei Tau kiltų dilema: ar gelbėti artimą, ar visai nepažįstamą žmogų nuo akivaizdžios mirties, bet taip rizikuoti ir savo gyvybe, ar nusisukti, bet visą gyvenimą neštis kaltės jausmą? Nesistebėčiau, jei kiltų pastebėjimų, kad toks klausimas beprasmis, nes mes niekada negalėsime įsijausti į tos situacijos dramatiškumą, jog galėtume tvirtai atsakyti.
Visgi bendram žmogiškajam jautrumui ugdyti tokia prieiga yra gera priemonė. Tuo labiau, kad veikiausiai šios knygos tikslas yra ne vien toks. Bandymas įstatyti skaitytoją į kūrinio herojaus situaciją dar labiau išryškina temos dramatiškumą ir ją aktualizuoja.
Dėl to knyga tampa ir atsaku sukylančioms nepakantumo, ir, šiuo konkrečiu atveju, antisemitizmo bangoms. Galiausiai, bet tikrai nepaskutinėje vietoje reikia išskirti, kad knygą puikiai iliustravo Mindaugas Lukošaitis, kurio piešiniai tik dar labiau palengvina knygos misiją.
Tai tik kelios knygos, kuriose nevaikiškos istorijos skirtos jaunajai auditorijai. Tikriausiai nebūtų geresnio įvertinimo autoriams, jei jos ir kitos panašios knygos paskatintų pokalbius visų pirma šeimose. Galbūt tai taps viena paskutiniųjų progų išgirsti šeimos vyresniųjų pasakojimus ir tą atmintį įtvirtinti ateities kartoms. Mokytojai ir jaunųjų skaitytojų šeimos nariai gali tai paskatinti.
Portalo Knygos.lt archyvas.
*„Kruvinomis žemėmis“ savo knygoje „Kruvinos žemės“ T. Snyderis vadina dabartinės Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Baltijos šalių teritorijas.