„Pro atvirus langus“. „Burtai“. Ugnė Grizickaitė

Pro atvirus langus

Stebuklingai žėrėjo žvaigždės patale nakties

Kol aš vis dairiausi viršun

Lyg laukdama

Kol viena ims ir nukris man ant peties

Ir iš tiesų, laukiau

Norėjau ja rankas susišildyti

O vėliau ant palangės pasidėti

Kad šviestų, nors ir blyškiai

Svarbiausia, kad šviestų

Ir naktimis megztų apsiaustus

Iš sidabrinių dangaus siūlų

Kurie mano pečius rytais šildytų

Nuo kurių ir velniai, ir angelai jau išsilakstė

O dabar dangus gaubia

Išsiuvinėtas lengvais sidabro siūlais

Žvaigždžių rankomis

Tik plonas siūlo galas vis dar dangų siekia

Velkasi nenukirptas

Ir tik girdžiu vakarais, kaip žvaigždės šnabždasi

Maniškę kviesdamos į dangų

Tad palieku atvirą langą

Kol kurstau planą

Kaip apsiaustu apsigaubusi

Iš paskos nuseksiu

Kelią dangun sidabriniu siūlu nutiesiu

Kitą jo galą žemėj palikus

Nelaimėliams lyg tiltą

Į didžiąją dangaus siuvyklą

Todėl, jei tik pajusi

Kad nors truputį ima šalti rankos

Atsisėsk prie lango ir tikėk Orlovos žodžiais

„Žvaigždės dar kris

Pro atvirus langus

Tiesiai į mūs

Rankas neramias“

Jei žvaigždės nesulauksi, palikau siūlą

Užlipk

Kartu rankas šildysimės

Kol vėjas pūs

Pro atvirus langus

Ir žemė degs

Žvakutėmis

Per Vėlines

Burtai

Sutikau būrėją turgaus aikštėj

Užkalbint nedrįsau, o praeit nesinorėjo

Sustojus dairiausi į šalis

Galvojau, gal pajus savo kavos tirščiuose

Keistą kvapą ar skonį

Atsisuks ir užkalbins

„Mergaite, kas neramina tavo jauną širdelę

Kas purto už pečių įsistvėręs

Kas skalbinius nuo virvelių naktimis numėto

Kas žemėse juos pernakt išvarto

Ir ryte jais tave užkloja

Lyg paskutiniam sapnui ruošdamas?“

„Būrėja būrėja, juk tavo dalia tai

Patalus naktim vėdinti

Kol niekas nemato

Ir žemes nupurtyti

Lyg niekad po jomis pats neatgulsi“

Bet ta būrėja kaip ėjo, taip ir nestojo

Į mano chroniškai ašarotas akis pažiūrėti

Matyt, dar nespėjo paslysti ant ašarų balutės

Ir jų lašeliai jai į kavą neįkapsėjo

Burtų galių nesudarkė

Slaptų talentų nenuslopino

Tik tyliai lašėjo į mano delną

Tokį šlapią

Kad net paburt iš jo

Nebesinorėjo