Pugevičių šeimos bibliotekoje – daugiau nei 3000 knygų

Viengungiški knygų kraičiai

Paklausta, kaip pradėjo kaupti, kolekcionuoti knygas, Pugevičių pora pasakoja, kad asmenines bibliotekas pradėjo kaupti dar jaunystėje, o vėliau, jau susituokę, savo viengungiškus kraičius – kaip juokauja Daiva – sunešė į šeimos biblioteką. Albinas pasakoja, kad knygomis susidomėjo anksti, vaikystėje, kai vos tik nustojo rūpėti mašinėlės. Prisitaupęs pinigų, po pamokų bėgdavo į gimtajame Joniškėlyje dirbusį knygyną, jame ieškodavo sovietmečiu deficitu tapusių knygų. Tad į naujuosius šeimos namus Akademijoje, Kauno rajone, iš tėviškės atsivežė jau keturias lentynas „bernautiškų“ knygų.

O Daiva pasakoja, kad skaitytojos gyslelę turbūt bus paveldėjusi iš savo tėčio. Šis senatvėje buvo didžiausias šeimos skaitytojas – visą Stačiūnų (kaimo Pasvalio rajone) biblioteką perskaitė. Taip pamažu, dar nuo vaikystės, knygų pradėjo daugėti. Ir, kaip pasakoja Pugevičiai, jie vienas kitam tempti knygų namo tikrai nedraudė. Tad jų bibliotekoje galima rasti įvairiausių žanrų knygų – ir romanų, ir detektyvų, ir mokslinių, ir vaikams skirtų knygų...

Daiva ir Albinas Pugevičiai. / Asmeninio archyvo nuotrauka.

Biblioteka ir draugams, šeimai, ir visai bendruomenei

Kai po truputį iš Pugevičių bibliotekos pažįstami, draugai ar šeimos nariai pradėjo skolintis knygas, pora suprato, kad jų knygų kolekcija pamažu tampa bendruomenės biblioteka. Interesantams galėjo pasiūlyti įvairiausių juos dominančių knygų, o net jei į klausimą, ar turi vieną ar kitą knygą (atsakymas beveik visada – „taip“), turėdavo atsakyti „ne“, pasistengdavo ir tas pageidaujamas knygas netrukus įsigyti. Daiva pasakoja, kaip viena skaitytoja teiravusis, ar Pugevičiai neturi rašytojos Lucinda Riley „Septynių seserų“ knygų serijos. „Tuoj bus“, – tąkart atsakė skaitytojai Daiva ir tikrai netrukus įsigijo knygas, kurių skaitytoja ieškojo. Tuomet pora ir pajuto, kad išties gali ką nors pasiūlyti knygas mėgstantiems bendruomenės ir pažįstamų rato nariams.

Nors Albino jaunystėje buvo kiek kitaip – Albino tėtis buvo įsitikinęs, kad vertinga yra tik mokslinė literatūra, tad grožines knygas įsigijusi mama jas palaikydavo stalčiuje darbo vietoje ir tik po kurio laiko knygos „keliaudavo“ į namus. Tačiau einant laikui namuose lentynos pilnėjo grožinės literatūros, o ir pats tėtis atlaidžiau pradėjo žiūrėti į žmonos pomėgį. Būtent todėl sutuoktiniai Pugevičiai džiaugiasi, kad jų namų bibliotekoje galima rasti įvairiausio žanro knygų.

Pugevičių bibliotekos knygos. / G. Navakauskaitės nuotrauka.

Pugevičių bibliotekos antspaudas

Nuolat skolinant knygas kitiems skaitytojams lengva pasimesti, kur šiuo metu viena ar kita knyga, bet Daiva ir Albinas su tokia problema nesusiduria – jų biblioteka tikrų tikriausia ne tik dėl knygų skaičiaus, bet ir dėl knygų registravimo ir išdavimo sistemos. Nors tiksliai neprisimena, kada ir kaip prasidėjo kiekvienos knygos registravimas, Albinas pamena, kad surašinėti įsigytas knygas pradėjo dar jaunystėje.

Iš pradžių į pačią knygą įrašydavo remarką, kada ir kur pirkta knyga, kas ją padovanojo ir pan., vėliau atsirado ir pirmasis knygų sąsiuvinis. O dar vėliau – ir atspaudas su užrašu „Albino Pugevičiaus biblioteka“, kurį vyrui padovanojo žmona Daiva. Albinas apie tokį antspaudą svajojo jau seniai, dar nuo tada, kai vaikystėje tėvų namuose knygoje pamatė savo tėvo dėdės vardinį antspaudą. Tada pagalvojo, kad vieną dieną ir pats tokį turės. Tačiau vėliau, kai ir biblioteka, ir šeima pradėjo gausėti, Albinas žinojo, kad jaunai šeimai tokios išlaidos būtų buvusios neprotingos. Galiausiai Albino norą išpildė Daiva, kuri dabar juokauja, kad ant antspaudo užrašyta „Pugevičiaus“, o ne „Pugevičių“ biblioteka, tad jei reikės kada nors gyvenime sutuoktiniams dalintis knygas, negi Albinas nė vienos knygos Daivai neatiduos?

Visos Pugevičių bibiliotekos knygos registruojamos taip: tituliniame ir 33-iame knygos puslapyje dedamas antspaudas, jis papildomas reikiama informacija, o į storą sąsiuvinį knygą užrašo Daiva. Albinas pademonstruoja ir knygos išdavimo skaitytojui procesą – kiekvienoje knygoje yra įdėtas lapelis, kurį Daiva ar Albinas išima, ant jo užrašo būsimo skaitytojo vardą. Tuomet knyga atiduodama skaityti, o lapelis su vardu lieka Pugevičiams.

Pora pasakoja, kad kartais, išduodami kažkam skaityti knygą, žino, kad ją skaitys ne tik skaitytojas, bet ir visa jo šeima – tokiu atveju prašo vėliau susakyti skaičiusiųjų vardus, kad juos būtų galima įrašyti į skaičiusiųjų gretas ir taip stebėti statistiką. Viename lapelyje telpa 10 skaitytojų vardų, vėliau imamas antras lapelis ir t. t. Albinas išdidžiai parodo ir knygą, kuri skaityta jau net 84 kartus, – tai „Šeimos pedagogika“, pagal kurią paskaitas Albinas anksčiau dėstydavo universitete. „Šitiek žmonių praėjo, beveik subyrėjusi knyga, bet visad grįždavo namo“, – pasakoja Albinas.

Pugevičių bibliotekos knygų išdavimo lapelis. / G. Navakauskaitės nuotrauka.

Tarp vertingiausių – ir Biblija, ir šimtametė knyga

Albinas skuba parodyti ir pačias vertingiausias, brangiausias šeimos bibliotekos knygas. Jam jų net kelios: pirmoji – 1921 metų leidimo „Socialinė pedagogika“. Ją parašė Kazimieras Paltarokas, Albino senelio pusbrolis. Šią daugiau nei 100 metų senumo, tačiau puikiai išsilaikiusią knygą A. Pugevičius rado ir nusipirko V. Staniulio knygyne-antikvariate. Kaip tikina Albinas, ši knyga – puikiai sudėliota ir išties vertinga savo turiniu, tad gaila, kad nedaug kas ją žino ir cituoja savo darbuose. Tačiau K. Paltarokas Albinui gerai pažįstamas ne tik dėl giminystės ryšių ar šios seniausios bibliotekos knygos – rašytojas parašė ir katekizmą, iš kurio mokėsi ne tik 1932 m. gimusi Albino mama, bet ir pats Albinas, kai 1977 m. ėjo komunijos, taip pat jų su Daiva vaikai.

Antra, bet ne mažiau vertinga knyga, kurią išdidžiai rodo Albinas – tai „Obuolio“ leidyklos leidžiama „Šeimos Biblija“, kurią leidykla personalizuoja ir aukso raidėmis ant viršelio užrašo šeimos vardą. Kaip pasakoja Pugevičiai, jau matę ją internete, bet gyvai dar ne, sykį, važiuodami namo, užsuko į Alantos bažnyčią, kur ir pamatė šią knygą, atverstą ant pulto. Knyga atrodė taip įspūdingai, kad nieko nelaukdami įsigijo ir patys. Bet šeimos bibliotekos lentynoje Biblija vis dar guli saugiai suvyniota, nes, kaip pasakoja Albinas, vis dar nežino, kur ją padėti – planuoja irgi sumeistrauti pultą, kad galėtų knygą pasidėti, ir tada kiekvieną rytą atsikėlę su Daiva perskaityti bent po truputį. Pora dalinasi prisiminimu, kad tokiu būdu sekmadieniais kartu su trimis vaikais yra perskaitę visą Naująjį Testamentą.

Vertingiausios Pugevičių bibliotekos knygos. / G. Navakauskaitės nuotraukos.

Atsakinėdama, kokia jos vertingiausia knyga, Daiva iš pradžių pasakoja apie labiausiai patikusias autores – Herbjorg Wassmo, Jodi Picoult, Diane Chamberlaine – neišskirdama atskirų knygų, bet pasakodama, kaip „apserga“ vienu ar kitu autoriumi. O galiausiai pripažįsta, kad vis dėlto vertingiausia – jos pačios kūrybos knyga, kurią ji gavo dovanų 40-mečio proga: ranka rašytus eilėraščius pati surinko kompiuteryje, o vyras ir sūnus pasirūpino ne tik knygos spauda, bet ir jos iliustravimu.

Poetė Daiva ir mecenatai Pugevičiai

Parodžiusi savo kūrybos – eilėraščių – knygą, Daiva papasakoja, kaip gimė meilė literatūrai ir kūrybai. Knygos jai patikusios dar nuo vaikystės, bet pačią kurti ir rašyti paskatino Daivos literatūros mokytoja Genia Urbaitė. Dar besimokydama, bet ir vėliau baigusi mokyklą Daiva vis nuveždavo mokytojai paskaityti savo eilėraščių: „Ji būdavo mano vertintoja, recenzentė. Vėliau susirgo, bet dar spėjo pratarmę mano pirmajai knygai parašyti... Juk jos paskatinta ir pradėjau rašyti.“ Daiva džiaugiasi, kad rašyti ją įkvėpusi mokytoja dar spėjo ir išleistą knygą pamatyti.

Pugevičių meilę literatūrai ir rašytam žodžiui įrodo ne tik Daivos kūryba ir sutuoktinių puoselėjama, kaupiama ir nė vienam skaitytojui negailima biblioteka, bet ir jų ambasadorystė gimtojo Joniškėlio bibliotekoje. Miestelio biblioteką Daiva remia grožinės literatūros knygomis, o Albinas – mokslo populiarinimo žurnalo „Iliustruotasis mokslas“ prenumerata. Pora pasakoja, kad viskas prasidėjo gal prieš 8-erius metus, kai Joniškėlio bibliotekos vedėja pasiguodė, kad kitos bibliotekos turinčios ambasadorius, jų klebonas irgi anksčiau prenumeruodavo „Iliustruotąjį mokslą“ ir „National Geographic Lietuva“, bet dabar jam per brangu, tad ir ambasadorių nebelikę... Albinas problemos čia nematė ir atsakė: „Tai gerai, aš paprenumeruosiu“. Taip pora jau metai iš metų vis nuveža Joniškėlio bibliotekon knygų. Pora šypsosi ir tikina, kad dalintis be galo gera, juk tai – santykis tarp žmonių.

Pugevičių šeimos bibliotekos knygos.

Pugevičių šeima.

Pugevičių šeimos asmeninio albumo ir Gintarės Navakauskaitės nuotraukos.